Kaip Tave man nueit, jei Tu kelionė be kelio ženklų
Kaip Tave man sutikt, jei tu svajonė tarp daugybės minčių
Kaip Tave man išvyst jei aš aklas, aklas esu
Kaip Tave išklausyt, jei aš nieko, nieko negirdžiu
Kai mažiausiai vertas to esu,
Tave savoj širdį aš sutinku
Pakelt akių aš nedrįstu
Man nejauku, karštą Tavo meilę jaučiu, aš jaučiu.
Tirpsta žemė man po kojom, lyg vaikas verkiu,
Savo krauju mane nuplovei, tai žinau ir tuo tikiu.
Drąsko širdį abejonės, tebūnie Tavo valia,
Tu savąją malone sustiprinki mane.
Tirpsta žemė man po kojom, lyg vaikas verkiu,
Savo krauju mane nuplovei, tai žinau ir tuo tikiu.
Drąsko širdį abejonės, tebūnie Tavo valia,
Tu savąją malone sustiprinki mane.
Kai paeit nebegaliu, Tu mane neši ant savų sparnų į tėvo prieglobstį.
Kai savim nebetikiu, Tu manim tiki, drąsini savu žodžiu, duodi viltį,
Atveriai mano akis, kad regėčiau, nukreipi mano mintis, kad Tavim tikėčiau.
Tavo artume, aš sutirpstu, gera man su Tavim, ir ramu.
Kai mažiausiai vertas to esu,
Tave savoj širdį aš sutinku
Pakelt akių aš nedrįstu
Man nejauku, karštą Tavo meilę jaučiu, aš jaučiu.
Tirpsta žemė man po kojom, lyg vaikas verkiu,
Savo krauju mane nuplovei, tai žinau ir tuo tikiu.
Drąsko širdį abejonės, tebūnie Tavo valia,
Tu savąją malone sustiprinki mane.
Tirpsta žemė man po kojom, lyg vaikas verkiu,
Savo krauju mane nuplovei, tai žinau ir tuo tikiu.
Drąsko širdį abejonės, tebūnie Tavo valia,
Tu savąją malone sustiprinki mane. Kaip Tave человек nueit, JEI Ту kelionė быть Kelio ženklų
Kaip Tave человек sutikt, Джей tử Свайоне брезент daugybės minčių
Kaip Tave человек išvyst JEI Как aklas, aklas СГСЭУ
Kaip Tave išklausyt, JEI aš nieko, nieko negirdžiu
Кай mažiausiai vertas в ESU,
Tave savoj širdį aš sutinku
Pakelt akių aš nedrįstu
Человек nejauku, Карста Таво MeiLe jaučiu, а jaučiu.
Tirpsta žemė человек ро kojom, LYG vaikas Verkiu,
Саво krauju грива nuplovei, тай žinau ИК Туо tikiu.
Drąsko širdį Абехонес, tebūnie Таво Валя,
Ту savąją Мэлоун sustiprinki грива.
Tirpsta žemė человек ро kojom, LYG vaikas Verkiu,
Саво krauju грива nuplovei, тай žinau ИК Туо tikiu.
Drąsko širdį Абехонес, tebūnie Таво Валя,
Ту savąją Мэлоун sustiprinki грива.
Кай paeit nebegaliu, Ту грива Неси муравей Саву sparnų į Tevo prieglobstį.
Кая savim nebetikiu, Ту manim тики, drąsini Саву žodžiu, duodi viltį,
Atveriai Мано Акис, КАД regėčiau, nukreipi Мано mintis, КАД Tavim tikėčiau.
Таво artume, а sutirpstu, Гера человек су Tavim, ИК Раму.
Кай mažiausiai vertas в ESU,
Tave savoj širdį aš sutinku
Pakelt akių aš nedrįstu
Человек nejauku, Карста Таво MeiLe jaučiu, а jaučiu.
Tirpsta žemė человек ро kojom, LYG vaikas Verkiu,
Саво krauju грива nuplovei, тай žinau ИК Туо tikiu.
Drąsko širdį Абехонес, tebūnie Таво Валя,
Ту savąją Мэлоун sustiprinki грива.
Tirpsta žemė человек ро kojom, LYG vaikas Verkiu,
Саво krauju грива nuplovei, тай žinau ИК Туо tikiu.
Drąsko širdį Абехонес, tebūnie Таво Валя,
Ту savąją Мэлоун sustiprinki грива. | |
